Kaip mūrijome pirmą eilę akyto betono blokeliais...

Turbūt esate skaitę ar girdėję, jog pirma mūro eilė būna pati sunkiausia. Mes 100% pritariame ir sakome, jog visos kitos eilės mūrijosi žymiai greičiau. Net nenoriu prisiminti to nevilties jausmo, kai vis tekdavo nuimti blokelius ir perdėti juos iš naujo (iš viso gal ~15 vnt.), o galo dar nematyti.

Primenu, jog mūrui pasirinkome Bauroc akyto betono blokelius Classic, mūsų namo plotas 190 kv.m. Pirmą eilę darėme daugiausiai dviese (klijų pylimo etape prisijungė mano tėtis). Paulius dėjo blokelius, o aš dariau skiedinį. Jeigu gerai prisimenu, tai pirmos eilės mūras užtruko apie dvi savaites (dirbant ne pilnas dienas). Paulius labai kruopščiai gaudė kiekvieną milimetro nuokrypį, nes buvo įsitikinęs, kad jeigu nors kažkiek "nugrybaus", tai arba sienos bus labai kreivos, arba paskutinės eilės blokeliai bus skirtingų aukščių.

Taip, pirma eilė pati svarbiausia, nes nuo jos tikslumo priklauso visos kitos eilės. Užbėgu įvykiams už akių ir pasakau, jog pirmas 2-3 eiles dar preciziškai žiūrėjo milimetrų tikslumu, bet kai atvažiavo pagalba, laiko cackintis nebuvo ir Pauliui teko šiek tiek atlaidžiau žiūrėti į milimetrinius nuokrypius, nes būtume užtrukę keturgubai ilgiau :)

Bet apie viską nuo pradžių. Nulinio aukščio nužymėjimui naudojome vandens gulsčiuką - tai tiksliausias įrankis tokiam darbui. Tokiu būdu susiradome pamato aukščiausią ir žemiausią vietą, gavome 1 cm skirtumą, tad dar pridėjome 1 cm, kad aukščiausioje pamato vietoje būtų 1 cm siūlė, o žemiausioje 2 cm siūlė. Taip išgavome lygų horizontą. 

Mūryti pradėjome ne nuo kampų. Su lazeriu susistatėme blokelius kampuose, kad užfiksuoti namo kampus. Turime lazerį su gaudykle, kuri gaudo spindulį 50 m atstumu, tad jis padėjo ir tolimesniuose etapuose. Padėjome po kelis blokelius vieną ant kito, kad kampiniai blokeliai nepajudėtų, pažymėjome markeriu jų vietas.

Išsitempėme siūlą tokiame aukštyje, kuriame turi būti pirmos eilės blokelių viršus kartu su skiediniu (toliau vadinsiu koše) ir taip turėjome orientyrą visos pirmos eilės aukščiui. Sumūrijus visos pirmos eilės blokelius, išskyrus kampus, buvo labai paprasta juos įstatyti į tikslias vietas. Jeigu būtume pradėję nuo kampų, būtų buvę sudėtinga įstatyti kampus tiksliai, atitaikyti tikslų aukštį ir pan. - su ilgesne eile tą padaryti lengviau nei su 60 cm ilgio blokeliu.

Girdėjome, jog sėkmei reiktų po pirmu kampu padėti monetą, tai mes padėjome ją po pirmu blokeliu - ne kampiniu :)

Pradžioje Paulius košę dėjo ne vientisai, o su tarpeliu. Padėdavo 3 cm aukščio tašelį ant pamato, pridėdavo košės iki tašelio viršaus su atsarga, kad 1 cm suplaks plaktuku ir taip žinodavo, kad jau 2 cm aukštis. Bet tai pasirodė per didelis žaidimas ir košę po to dėjo iš akies ir tiesiog guminio plaktuko ir gulsčiuko pagalba pamušdavo, kiek reikia, kad pasiekti reikiamą aukštį.

Košę dariau taip: 1 kelnė cemento, 4 kelnės 0,4 fr plauto smėlio, statybinių skiedinių plastifikatorius pagal reikiamas normas ir vanduo iš akies pagal oro temperatūrą. Reikėjo laiko "atkalti" tinkamą košės tirštumo/drėgnumo santykį. Kai būdavo labai karšta (mūrijome rugpjūčio mėn.), reikėdavo skystesnės košės, kai ateidavo vakaras ar šiek tiek vėsesnė diena, reikėjo sausesnės masės. Karštą dieną tirštoka masė per greit džiūdavo, o vėsesniu oru ant skystos košės blokelis tiesiog plaukiodavo ir nukrypdavo, tad reikėdavo blokelį nuimti, uždėt sausesnės košės ir taip "žaisti".

Apie blokelius. Blokelis sveria 17 kg. Jeigu pačioje pradžioje tas svoris jautėsi, tai mūrijimo pabaigoje, jau po 3 vienu metu nešiodavo :) Jie labai lengvai pjaustosi, nėra sunkūs, gana paprasta dirbti. Paulius buvo prisiskaitęs internete, kad mušant su guminiu plaktuku akyto betono blokeliai skyla ir reikia medinės lentelės po juo, bet šie, būtent Bauroc blokeliai (kitų nebandėm), tikrai neskilo ir nereikėjo jokių lentučių. Reiktų labai didelio smūgio, kad juos įskelti.  Taip pat didelis pliusas, kad patys blokeliai iš savęs buvo labai tikslūs.

Ilgiausiai užtruko pats matavimas gulsčiuku. Kiekvieną blokelį lygindavo su prieš tai buvusiais, plius reikėdavo pamatuoti ir vertikalumą, kad išlaikyti tiesias eiles ir džiugu, kad tai pavyko padaryti. Vėliau skyles tarp blokelių užpylėme specialiais Bauroc klijais. Šis etapas taip pat pareikalavo laiko, kol suradau greičiausią klijų pylimo variantą.

Išbandžiau visokius įrankius, tai tiesiog pilant iš mažo kibirėlio buvo geriausia, bet pirmai eilei teko pasikankinti labiau. Vieno pylimo apskritai visoms eilėms nepakakdavo, reikdavo vis papildomai pripilti po kelis kartus, o klijams išdžiuvus, juos nušveisti. Taip pat ten, kur didesni tarpai tarp blokelių pradžioje klijuodavome lipnią juostą, kad klijai neišbėgtų (nes buvo tokių atvejų), o vėliau tarpus užtaisydavome tiesiog su tais pačiais, tik tirštesniais, klijais.

Taip pat virš pirmos eilės (ir papildomai dar tam tikrose eilėse) reikėjo uždėti armatūrą, bet apie kitas eiles rašiau čia.