Akvilina iš Toks Visoks: Jeigu matau, kad galiu ką nors pasigaminti pati, niekada nepirksiu to parduotuvėje.

Trumpai pristatyk save tiems, kurie nieko apie tave nežino. Ką veiki/dirbi, kokia tavo gyvenimo aistra?

Esu Akvilina. Siuvu Toks Visoks rankines, rašau blogą, fotografuoju, konstruoju, čiupinėju įvairius rankdarbius. Esu buvus plaukikė ir iki šiol aktyviai megaujuosi vandeniu, aktyviu laisvalaikiu. Labai mėgstu keliauti, nors ir trumpam, ir netoli, bet visada turiningai semtis įkvėpimo :)

Kadangi butą nuomuojiesi, papasakok, kokius reikalavimus jam kėlei? Kokie buto trūkumai/privalumai?

Pagrindinis kriterijus tai baltos sienos, medinės grindys ir lokacija. Šitie trys faktoriai, manau, suteikia daugiausiai laisvės įsikurti ir gyventi taip, kaip norisi. Labai mėgstu baltos, medžio ir naminių augalų žalumos kombinaciją. Mėgstu gyventi miesto centre ir visur vaikščioti pėsčiomis arba važiuoti dviračiu. Stengiuosi nebūti automobilių spūsčių įkaitu ir negaišti laiko sėdėjimui automobilyje. Brangesnė nuomos miesto centre kaina greitai atsiperka, kai tą pusvalandį ar valandą galiu ilgiau pamiegoti, padirbti, pasportuoti. Miesto centro renginiai irgi labai didelis privalumas.

Ką darai, kad namai, kurie nėra savi, taptų jaukesni?

Baldų turiu ne daug, bet visada pasitiesiu klasikinį raštuotą kilimą, sudėlioju mėgstamas knygas ir, žinoma, naminiai augalai. Man - tai vienas svarbiausių jaukumo faktorių. Vasaras visada leidžiu sode, darže, todėl visada mėgau stebėti, kaip viskas auga, plečiasi. Namuose noriu turėti nors mažą to versiją... Rytais, ar po kelionių dėlioju vazonus, persodinu, skabau jei kas nudžiūva, sukioju pagal šviesą, laistau ir džiaugiuosi kiekvienu nauju ūgliu :)

Kadangi pati gamini, kuri ir dirbi rankomis, ar tokių pačių baldų ir detalių poreikis kyla ir namuose? Ar norisi susimeistrauti kažką pačiai ar vis tik įsigyti naują daiktą?

Visada! :) Man tai kaip sportinis azartas. Jeigu tik matau, kad galiu ką nors pasigaminti pati, niekada nepirksiu to parduotuvėje. Net jei laiko ar pinigų prasme tai ir būtų pigiau. Labai nemėgstu nieko švaistyti, todėl atliekamos lentos ar kitokios žaliavos mano galvoj jau konstruojasi į lentynas, batų dėžę, ar net lovą, kurią taip pat šlifavau, pjausčiau, kaliau pati.

Kūrybiškos asmenybės neretai renkasi netradicinius sprendimus. Ar tokių yra tavo namuose?

Kažkuo labai išskirtiniu tikrai negalėčiau pasigirti. Esu pasigaminusi palečių lovą su daiktams skirtais skyriais po ja. Vėliau užsinorėjo ir paprasto, bet gražaus lovugalio. Gal vėliau – kitokios spalvos. Tai, turbūt, ypatinga tik man vienai, nes taikau savo poreikiams, skiriu tam laiką ir darbą, kurio, tiesa, nielabai skaičiuoju, nes jaučiu didelį gamybinį pasitenkinimą. Tėtis dažnai pasiklauso visokių mano svajojimų ir sako, nueik į parduotuvę ir tokią pačią rasi pigiai nusipirkti. Bet man iš parduotuvės netinka. Man reikia pačiai :)

Taip buvo ir su ažuoline batų dėže. Prieš porą metų rūsy radau senų bet kokią prekinę išvaizdą išvaizdą praradusių ąžuolinių lentų ir negalėjau leisti joms ilgiau pūti. Su tėčiu nuobliavom, atrinkom ir perdavėm pažįstamam baldų gamintojui Mariui Valaičiui, kuris kaip tik pradėjo gaminti puikius baldus. Sutarėm kūrybinius mainus ir iš tų pačių lentų dabar turiu dviaukštę ąžuolinę batų dėžę ant ratukų!

Iš kur semiesi įkvėpimo namų ir studijos interjero kūrimui? Ar tai vyksta intuityviai, ar yra tam tikras stilius / vieta, kuri be galo įkvepia?

Žinoma, nemažai įkvėpimo randu internete. Keliaudama nusiperku kokį  brangesnį, bet turiniu turtingą, rečiau leidžiamą žurnalą, su kuo mažiau reklamos ir kuo daugiau įkvėpimo. Mėgstu minimalius sprendimus su ryškesnėm detalėm, šiek tiek kaimo namuose. Taip pat stengiuosi, kad viskas tarnautų ir turėtų paskirtį. Kuo toliau, tuo labiau noriu save supti tik tokiais daiktais, kurie yra tikrai reikalingi. Dažniausiai, kaip ir siūdama rankines, pirmiausiai žiūriu į žaliavas: ilgis, plotis, storis, kietumas – viską dėlioju galvoje, ant stalo, lankstau, matuoju, stengiuosi sunaudoti visus likučius, nieko neišmesti. Iš to gimsta įvairios detalės, kišenės, priedai ir pan.

Ką vertini labiau? Ar daiktus su savo istorija, antikvarus, sendaikčius ar naujus, atitinkančius naujausias tendencijas? O galbūt derini abu, nes Tau nesvarbus nei laikmetis, nei mados?

Nesivaikau mados jokioje srityje. Greičiausiai todėl, kad nelabai madoje ir nusimanau. Arba nespėju gaudytis. Jos keičiasi taip greitai. Nesvarbu ar daiktas naujas, ar senas, man svarbu, kad galėčiau jį pavadinti klasika. Net jei ir nusiperku ką nors naujo, stengiuosi rinktis tai, kas mano manymu gerai atrodys ir po 10 metų ar daugiau. Namuose turiu baldų ar daiktų tiek iš Ikėjos, tiek rastų prie atliekų konteinerių, tiek iš sendaikčių, ar močiutės.

Kokie tavo svajonių namai?

Mano svajonės yra visai ne didelės. Noriu gyventi nedideliuose namuose su vieta miegoti, gaminti valgyti, patogiai pasėdėt su draugais ir auginti žalumynus. Labai žaviuosi “small space, grand living” idėja, kur viskas kompaktiška, paprasta ir naudojama. Mėgstu netobulus elemtus, kaip nubyrėjusias sienas, nebūtinai lygias grindis ir pan. Tai gali būti nedidelė palėpė su dideliais stoglangiais, daug šviesos ir gryno oro, kur matosi miesto stogai.

 rikkegraffjuel.com

trineswardrobe.com

by-fardau.nl

leannaearle.com

homes.nine.com.au

Kas tau yra namai plačiąja to žodžio prasme?

Namai man pirmiausia yra saugumas. Ypač blogu oru ten norisi užsidaryti, pasislėpti savo ritualuose ir jaukume. Geru, vasarišku oru, norisi kviesti svečius, priimti šviesą, atsidaryti langus, šeimininkauti. Stebėjau, kaip tai darė mano mama, ir suteikė mums labai saugią ir jaukią aplinką. Apie tokius namus svajoju ir aš.

Kokia tavo studija? Kokie jos trūkumai/privalumai?

Labai myliu savo studiją. Kai pasiryžau visus savo darbus iš namų perkelti į atskiras patalpas buvo nedrąsu, bet labai teisingas žingsnis. Pradžioje studiją dalinausi su kolege, kuri taip pat dirba su oda. Kartu atrasdavome naujus įrankius, technikas, žinias apie odą ir pan. Po kiek laiko abiem pradėjo trūkti vietos ir dabar likau viena. Vis dar norėčiau didesnės patalpos, bet labai džiaugiuosi vieta miesto centre. Vienintelis trūkumas, kad neturime lifto. Labai sunku nešioti didelius odos gabalus į trečią aukštą. Bet žiūriu į tai, kaip į sportą ir nesiskundžiu :)

Ar kreiptumeisi į interjero dizainerį? Kodėl?

Kol kas pasitenkinu savo pačios intuicija ir sprendimais, tačiau esu įsitikinus, kad įsigijus nuosavą būstą prašysiu profesionalų pagalbos, kad nepridaryčiau mėgėjiškų klaidų.

Ačiū už pokalbį!

Visos nuotraukos Akvilinos, nebent nurodyta kitaip.